Nors sekmadienis išaušo ne toks gražus, kokio buvo tikėtasi, į susitikimo vietą prie Kernavės bažnyčios sugužėjo gausus vėžių ir pūdytos silkutės mėgėjų ar bent jau ragautojų būrys. Ilgai nestoviniavę, visi išsiruošė į pavėsinės paieškas. Pirmoji aptikta pavėsinė iš pirmo žvilgsnio pasirodė tamsoka, bet neradus kitos laisvos pavėsinės ir žvilgterėjus antrą kartą, ir šioji puikiai tiko. Ant stalo akimirksniu pradėjo rastis kalnai gėrybių: grybų mišrainė, paprikų laiveliai, įvairiausi sumuštiniai, sausainiai, šokoladai ir t.t., ir galiausiai pasirodė tai, dėl ko čia visi susirinko – pūdyta silkutė ir gražuolių vėžių dubenėlis. Naujokai, Martynas, Dovydas ir Karolis gavo misiją – atidaryti surströmingo skardinę. Veteranas Gailius išdėstė šio proceso subtilybes ir vyrai ėmėsi darbo. Misija buvo sėkmingai įvykdyta! Reikia pasakyti, kad atsirado nemažai narsuolių, kurie išdrįso paragauti šio švediško delikateso.
Kadangi, kaip ir minėjau, oras buvo ne pats šilčiausias, reikėjo kažko, kas padėtų sušildyti raumenukus. Laima ėmėsi iniciatyvos, o draugijos nariai ir draugai noriai įsitraukė į žaidimus. Taip praėjo tradicinė pūdytos silkutės ir vėžių valgymo šventė.
Taip praėjo tradicinė pūdytos silkutės ir vėžių valgymo šventė.